Kauno tvirtovės ypatumai

Nuo seno Kauną ir jo apylinkes supo piliakalnių grandinės su medinėmis, vėliau - mūrinėmis pilimis, apsauginės gynybinės sienos ir kiti fortifikaciniai įtvirtinimai. Atsižvelgiant į tuometinį karinės technikos lygį, patogią gamtinę gynybinę liniją sudarė ir Nemunas: raižytas reljefas su upių ir upelių slėniais, giliomis griovomis, tarp jų esančiomis aukštumomis, iš kurių plačiai matomos aplinkinės teritorijos.

Sovietmečiu daugelyje fortų buvo įsteigtos karinės bazės. Senieji karinės tvirtovės pastatai nebuvo saugojami, buvo perstatinėjami, griaunami, jų vietose statomi didžiuliai menkaverčiai pastatai. Išsikrausčius tarybinei armijai visos karinės bazės, išskyrus IV, VII fortus, įtvirtinimuose buvo panaikintos.

Deja, šiuo metu fortų būklė labai prasta. Juose karaliauja dažasvydininkai, digeriai ir kiti nuotykių ieškotojai. Masiniam turizmui pritaikytas tik IX fortas. Tarpukariu jame buvo įrengtas kalėjimas, karo metu jis buvo paverstas mirties stovykla.

1958-ųjų liepą Kauno IX forte buvo įkurtas muziejus. Tai istorinis – architektūrinis paminklas, saugomas valstybės. Čia eksponuojamos apie Kauno tvirtovę ir I pasaulinį karą sukauptos fotonuotraukos, dokumentai, rašytinė istorinė medžiaga, ginkluotė ir amunicija. Taip pat čia rengiami ekskursijų maršrutai po forto požemius ir gynybinę sieną. Požemių ir gynybinės sienos ilgis apie 1 km. Ekskursijų metu galima pamatyti geriamojo vandens šulinį, šaudmenų sandėlius ir kitus įdomius objektus.